Jau nemažai metų renkuosi vandenį gerti iš daugkartinio naudojimo butelių. Pradžioje vien iš aplinkosaugos sumetimų, kad kuo mažiau prisidėčiau prie plastiko pertekliaus planetoje.
Beveik kiekvienas kada nors pagamintas plastiko gaminys vis dar egzistuoja šiandien. Vandenynuose jau yra daugiau kaip penki trilijonai plastiko vienetų. Prognozuojama, kad iki 2050 metų jūroje plastiko pagal svorį bus daugiau nei žuvies.
Vėliau perėjau prie stiklinių butelių, nes vandenį norėjau skaninti specialiai tam skirtais eteriniais aliejais (o tam tinka tik stikliniai ar nerūdijančio plieno buteliai). Ir tikrai būdavo atvejų, kad retkarčiais vis nusipirkdavau vandens plastikiniame butelyje, bet nei karto nebuvau pagalvojusi, kad pirktinis vanduo gali būti netgi labai kenksmingas… Būtent apie tai ir bus šis blogo įrašas.
Tamsioji pirktinio vandens pusė
Į butelius išpilstyto vandens rizika apima ne tik banko sąskaitos tuštinimą. Vienkartiniai buteliai, kurie randami prekybos centruose, degalinėse ir visur kitur, vadinami „nuodingais plėšikais“. Kodėl? Nes, tiesiog, už produktą, kuriame yra kenksmingų junginių, sumoki per daug. Pavyzdys: neseniai Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad viename vandens butelyje buvo netgi 24000 cheminių medžiagų. Daugiau apie tai vėliau.
Pirmiausia noriu pabrėžti, kad mineralinis vanduo buteliuose yra daug geriau, nei visiškai negerti vandens, bet, jei turi galimybę rinktis - pasirink sveikesnį variantą.
Keli faktai apie negazuotą mineralinį/stalo vandenį:
Europiečiai per metus vidutiniškai išgeria 118 litrų mineralinio vandens (lietuviai 61 l). (1)
Nepaisant didėjančio plastiko atliekų surinkimo, Europoje perdirbama tik 30 proc. plastiko. (2)
Užteršus išpilstytą vandenį, žmogus susiduria su endokrininę sistemą ardančiais junginiais. (4)
Estrogeniškumas vandenyje iš plastikinių butelių, lyginant su stikliniais buteliais, yra tris kartus didesnis. (3)
Į butelius išpilstyto vandens gėrimo pavojai yra padidėjusi vėžio rizika. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad 11 iš 18 į butelius išpilstyto vandens pavyzdžiai sukėlė estrogeninį poveikį žmogaus vėžio ląstelių linijoje. (3)
Environmental Working Group atlikti laboratoriniai tyrimai parodė, kad įvairių prekės ženklų parduodame vandenyje yra 38 skirtingų teršalų mišinių, įskaitant bakterijas, trąšas ir pramonines chemines medžiagas. Kai kuriuose jų net yra daug vėžį sukeliančių chloro šalutinių produktų. (5)
Kas slepiasi plastikiniuose buteliuose
Kai kurios cheminės medžiagos, aptiktos plastikiniuose buteliuose, yra susijusios su pakitusia organizmo hormonų funkcija ir padidėjusia vėžio bei kitų ligų rizika. Dauguma parduodamų gėrimų butelių pagaminti iš PET plastiko. Tai žymima #1 butelio apačioje esančiame perdirbimo kode. Ilgą laiką buvo manyta, kad tai gana saugus vienkartinis plastikas, bet dabar jau yra įrodymų, kad PET gali paskleisti į vandenį kenksmingas medžiagas.
Tiesą sakant, kuo ilgiau vanduo stovi PET butelyje, tuo daugiau į vandenį išsiskiria cheminių medžiagų. Manoma, kad šilta temperatūra netgi paspartina šį procesą ( todėl palikti vandens butelį automobiliuose, ypač vasaros metu - pavojinga). Iš PET išsiskiria ir ftalatai - tai dar viena endokrininę sistemą ardanti medžiaga. (8)
Jau 2009 m. vokiečių mokslininkai ištyrė, kad buteliuose esantis vanduo yra užterštas sintetiniais estrogenais. Mokslininkai teigia, kad dalis vandenyje rastų ksenoestrogenų (nenatūralių estrogenų) atsirado iš plastikinės pakuotės. (4)
O kuo pavojingi sintetiniai estrogenai? Tai mūsų endokrininę sistemą ardančios medžiagos, kurios mimikuoja natūralius estrogenus, taip sukeldamos estrogenų dominavimą organizme. Ksenoestrogenai nėra biologiškai skaidūs, todėl jie kaupiasi mūsų riebalų ląstelėse. Jų kaupimasis siejamas su daugeliu ligų išsivystymu, įskaitant krūties, prostatos ir sėklidžių vėžį, nutukimą, nevaisingumą, endometriozę, ankstyvą brendimą, persileidimus ir diabetą.
Bet bene didžiausią nerimą kelia išpilstytame vandenyje aptiktų cheminių medžiagų kiekis. 2013 m. tie patys Vokietijos mokslininkai paskelbė tyrimą, kurio metu viename vandens butelyje buvo rasta 24000 įvairių cheminių medžiagų, kurios taip pat trikdė normalią hormonų veiklą. Pasak tyrime dalyvavusių mokslininkų, tirtame vandenyje esančių chemikalų hormoninis aktyvumas prilygsta vaistui nuo prostatos vėžio.
Tuo tarpu vandentiekio vanduo nerodė šio hormoninio trukdžio požymių. (7)
Lyg to dar būtų maža, pasirodo, negazuotame mineraliniame vandenyje gali būti netgi sunkiųjų metalų, tokių kaip stibis. Jo kiekis plastikiniuose buteliuose esančiame vandenyje po 6 mėnesių laikymo kambario temperatūroje padidėja nuo 19 iki 90 procentų. (6) Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra, priklausanti Pasaulio sveikatos organizacijai, stibį laiko kancerogenu.
Ar kitą kartą prieš perkant vandens butelį iš parduotuvės pagalvosi du kartus? Aš tai tikrai taip!
Paprasti sprendimai, kaip sumažinti užteršto vandens riziką
Atlik vandentiekio vandens testą ir atitinkamai filtruok vandenį, kad sutaupytum pinigų ir atsisakytum plastikinių butelių.
Venk daugkartinio naudojimo plastikinių vandens butelių. Juose gali būti BPA. Net ir „BPA-Free“ versijose gali būti hormonus ardančių cheminių medžiagų, įskaitant BPS.
Investuok į stiklinį arba nerūdijančio plieno vandens butelį. (Ir nepamiršk reguliariai jį plauti.)
Supažindink savo draugus ir šeimą su rizika sveikatai, susijusia su vienkartiniais vandens buteliais. Be to, daugkartinio naudojimo vandens buteliai – puiki gimtadienio ar kitos šventės dovana.
Paprašyk savo darbovietės ar sporto klubo įrengti filtruoto vandens stoteles.
0 Comments